Vaikystėje mus mokė nebūti egoistais, kurie paiso tik savo interesų. Bet taip pat mokė mylėti save, nes „kaip kiti tave mylės, jei nemylėsi pats savęs“. Gal dėl to bendraudami dažnai visai netyčia taikome dvigubus standartus: „Esi egoistas! Savo interesus laikai svarbesniais už kitų!“. Tai, kad už „kitų“ dažniausiai reiškia už „mano“ lieka neįgarsinta.

Koks būna egoizmas?

Nors egoizmas visuomenėje turi neigiamą atspalvį, visi mes esame truputį egoistai, kitaip pasaulis nustotų vystytis. Dažnai iš egoistinių paskatų žmogus padaro gero ne tik sau, bet ir kitiems. Visi didieji išradėjai, mokslininkai, kūrėjai buvo egoistai, siekdami įrodyti sau ir kitiems, ateities kartoms jie paliko neįkainojamų darbų.

Rusų literatūros klasikas I. Turgenevas yra sakęs: „Egzistuoja trys egoistų tipai: egoistai, kurie gyvena patys ir leidžia gyventi kitiems; egoistai, kurie gyvena patys ir neleidžia gyventi kitiems; ir egoistai, kurie negyvena patys ir neleidžia gyventi kitiems“. Egoizmas nėra vien gėris ar blogis. Kaip charakterio bruožas jis yra būdingas visiems psichiškai sveikiems žmonėms ir žmogaus elgesį apsprendžia ne tiek pats egoizmas, kiek jo išreikštumo laipsnis ir gebėjimas jį kontroliuoti.

Kalbant paprastai, egoizmas gali būti sveikas ir nesveikas. Pirmuoju atveju asmuo įvertina visas galimas savo elgesio pasekmes ir paiso galiojančių taisyklių. Antruoju atveju elgiasi impulsyviai, vadovaujasi išskirtinai savo paties troškimais ir taisyklėmis.

Sveikas egoizmas skatina tobulėti. Norėdamas gyventi geriau, žmogus mokosi, siekia karjeros. Tas, kuris nesirūpina savimi, kitais tikrai nepasirūpins. Todėl, jeigu žmogus yra psichologiškai stabilus, grėsmės peržengti sveiko egoizmo ribų nėra.

Nesveiku egoizmas tampa tada, kai kitų žmonių interesų asmuo paiso tik tiek, kiek tai naudinga jam, o gyvenimo vertę matuoja vien valdžia ir dominavimu. Arba atvirkščiai, blokuoja bet kokius asmeninius troškimus ir yra visiškai pavaldus kitų interesams, nes tik taip manosi pelnysiąs jų dėmesį. Nesveikas egoizmas reiškiasi dviem būdais: hiperegoizmu („aš – viskas, kiti – niekas“) ir hipoegoizmu arba savidestrukciniu egoizmu („aš – niekas, kiti – svarbūs“).

Kiek jumyse sveiko egoizmo?

Visišką egoizmo nebuvimą galima priskirti fantastikos pasauliui arba sunkiai ligai. Psichiškai sveikų žmonių, kurie nesirūpintų savimi, nebūna. Pagrindinė sveiku egoizmu pasižyminčio žmogaus vertybė – gebėjimas spręsti savas problemas paisant kito asmens interesų ir mokėjimas dėlioti prioritetus.

Bet kuris objektyviai save vertinantis žmogus prisipažins bent kartą pasielgęs egoistiškai kitų atžvilgiu. Šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbu pasiekti rezultatų darbe, socialiniame ir asmeniniame gyvenime. Tokioje visuomenėje išgyvena stipriausi, todėl sveiko egoizmo dozė yra būtina sėkmei. Būtų neteisinga atsisakyti patenkinti savo poreikius vien dėl baimės kito žmogaus akyse atrodyti egoistu. Sveikas egoizmas – tai santykių su aplinkiniais kūrimas galvojant, kas naudinga sau, bet nekenkiant kitiems. Tai yra meilė sau, bet ne kitų sąskaitą.

Egoizmas sveikas, jeigu jūs:

  • Atsisakote daryti kažką, kas, jūsų manymu, padarys jums žalos
  • Suprantate, kad jūsų tikslai jums svarbiausi, tačiau kiti taip pat turi teisę ginti savo interesus
  • Sugebate siekti naudos sau be tikslo pakenkti kitiems ir sugebate ieškoti kompromisų
  • Turite savo nuomonę ir nebijote jos pasakyti, net jeigu ji skiriasi nuo kitų nuomonės
  • Priimate kritiką ir nebijote sukritikuoti kito, tačiau tai darote neįžeidinėdami ir be priešiškumo
  • Niekam nesilankstote ir nesistengiate kontroliuoti kitų
  • Gerbiate partnerio troškimus, bet neperžengiate savo įsitikinimų ir vertybių ribos
  • Nesikankinate kaltės jausmu, kai priimate jums naudingą sprendimą
  • Mylite ir gerbiate save nereikalaudami iš kitų žavėjimosi ir garbinimo

Psichologė Rasa