Apie tai, kas trukdo būti laimingiems

Laimingiems būti trukdo trys pagrindinės kliūtys: baimė, pavydas ir kaltės jausmas.

Baimė žmogų dvasiškai nužudo. Seneka sakė, kad daiktus galime kaupti, jeigu nebijome jų prarasti. Jei bijome ką nors prarasti, vadinasi, tai jau esame praradę. Pavyzdžiui, žmogus bijo netekti krištolinės vazos, slepia ją spintoje, nenaudoja, bijodamas, kad ji suduš, ir šitaip jos netenka. Tas, kuris bijo prarasti gyvenimą, jau yra miręs.

Pavydas žmogų taip pat nužudo, nes jis nustoja gyventi savo gyvenimą, praranda save ir pradeda gyventi gyvenimą to, kuriam pavydi. Protingas žmogus, neturintis nei balso, nei klausos nepavydės dainininkui, tačiau gali pavydėti kokios kitos srities specialistui, pavyzdžiui, matematikui. Bet tas pavydas iš karto dings, jei jis pradės gilinti žinias aukštosios matematikos srityje. Kvailas žmogus nieko nedarys, bet pavydės ir skųsis, koks yra nelaimingas, kad neturi to ar ano.

Kaltės jausmas ima graužti tą, kuris gyvena pagal svetimas taisykles. Išmeskite iš galvos tokias mintis ir pradėkite gyventi pagal savas. Patyręs nesėkmę sveikas žmogus jaučia tik apmaudą. Tada jis pradeda mąstyti, ieškoti klaidų ir tobulinti savo gyvenimo taisykles.

Iš tiesų tai laimė – sunkus dalykas, todėl kai ji užgriūva silpną žmogų, gali sutraiškyti. Įsivaizduokite, kad visa tai, apie ką svajojote, vienu ypu nukrito iš dangaus prie jūsų kojų. Ar įstengsite viską panešti? Visos laimės ir nelaimės yra pačiame žmoguje, todėl ir aplinkybės būna palankios tik laimingam žmogui. Tos pačios aplinkybės nelaimingą padarys dar nelaimingesnį. Kiekvieno tikslas – tapti laimingu ir išoriniai dalykai čia mažai kuo dėti. Vystykite savo gebėjimus. Užaukite iki savęs. Kai užaugsite patys, nereikės stiebtis ant pirštų galų iki kitų. Ir čia kalbu ne apie ūgį.

Kol nepavadinsite viduje slypinčių blogybių tikraisiais vardais, pavyzdžiui, kol savo bailumą vadinsite tai dosnumu (kai svečiams gausiai nukraunate stalą), tai disciplinuotumu (kai vengiate priimti sprendimą), tai solidarumu (kai bijote paprieštarauti ir pasakyti savo nuomonę), tol neišsilaisvinsite ir nebūsite laimingi.

Jei tapote, kuo norėjote tapti, tada jūs laimingi. Jei ne – pasvarstykite, kaip tą padėtį ištaisyti. Atsakymas ir bus jūsų veiksmų planas. Kodėl jo nepradėjus kurti šiandien?

Psichologė Rasa