Žmogus sutvertas vaikščioti ir skrydis nėra jo natūrali būsena, todėl švelni įtampa yra normalus reiškinys, kurį prieš skrydį lėktuvu patiria daug žmonių. Paprastai kiekvienas, ypač retai keliaujantis šia transporto priemone, ją pajunta įlipęs į lėktuvą, nes laukia tai, kas žmogui prigimties neduota.
Statistika byloja, kad kas ketvirtas lėktuvo keleivis bijo skristi. Vieni bijo katastrofos, kitus gąsdina pati lėktuvo konstrukcija, dar kiti baiminasi, kad lėktuve sutriks sveikata. Nedidelė baimė netrukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, žmogus sugeba kontroliuoti savo emocijas. Tačiau apie 13 procentų žmonių patiria tikrą paniką net atsidūrę netoli oro uosto. Jie gali atsisakyti pelningo sandėrio, poilsio ir net santuokos, jeigu dėl to teks lipti į lėktuvą. Juos kankina aerofobija – iracionali, nekontroliuojama skrydžio baimė, savo būsenos kontrolės ir apskritai adekvataus realybės suvokimo praradimas. Priepuolio metu būsena primena isterijos priepuolį.
Aerofobija gali būti kaip atskira fobija, taip ir kitos žmogų kankinančios fobijos, pavyzdžiui, liguistos uždarų erdvių ar aukštumų baimės, dalis. Paprastai ją išprovokuoja suvokimas, kad pats negali kontroliuoti sudėtingo lėktuvo mechanizmo ir esi priklausomas nuo piloto arba neapibrėžtos situacijos būtinai tragiška pabaiga laukimas. Būtent tokią neramią būseną ir patiria daugelis aerofobų.
Didžioji dauguma visų nuo aerofobijos kenčiančių žmonių pirmą kartą supranta paniškai bijantys skristi normalaus, jokių keblumų nepatiriančio skrydžio metu. Ta baimė įeina į gyvenimą ir kaskart vis stiprėja. Kiti stiprų stresą skrydžio metu išgyvena dėl turbulencijos, užsitęsusio ar kitur nukreipto nusileidimo dėl oro sąlygų. Tačiau labai dažnai panikos priežastimi yra pats žmogus. Baimę gali išprovokuoti užsitęsęs depresijos epizodas ar stiprus emocinis sujaudinimas.
Skrydžio baimę žmonės išgyvena skirtingai. Paprastai stiprios baimės kankinami žmonės baiminasi lėktuvo katastrofos dėl techninių gedimų arba gamtos kataklizmų (lietaus, sniego, audros). Bijo, kad ore sutriks sveikata, iš uždaros salono erdvės išeiti negalės, vadinasi, greitos medicininės pagalbos sulaukti taip pat nebus galimybių.
Kalbant apie amžių, stipresnę skrydžio baimę dažniau išgyvena vyresnio amžiaus žmonės, mat dėl silpstančių pažintinių funkcijų sunkiau kovoti su stresais. Kalbant apie lyčių skirtumus, moterys dažniau bijo konkrečių situacijų: katastrofos, kritimo, lėktuvo užgrobimo ir savo nekontroliuojamos reakcijos į tai. Vyrams paniką kelia pats procesas – skrydis dideliame aukštyje nesuvokiamu agregatu, kuris nuo jų visiškai nepriklauso. Tačiau ir vieniems, ir kitiems skrydis dažnai yra tikras psichologinis išbandymas.
Pagrindiniai patologinės skrydžio baimės ženklai:
- Nerimavimas kelias dienas prieš skrydį
- Ieškojimas priežasčių atsisakyti skrydžio
- Padažnėjęs ir sustiprėjęs širdies plakimas
- Padažnėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas skrydžio metu
- Įsitempę raumenys, prakaituojantys delnai
- Alkoholio, kaip nusiraminimo priemonės, poreikis skrydžio metu
- Įvairių garsų analizavimas ir lėktuvo įgulos vaikščiojimo po saloną stebėjimas
- Nuolatinė informacijos apie aviakatastrofas, jų statistiką arba lėktuvo modelio patikimumą įvairiose informavimo priemonėse paieška
- Detalus aviakatastrofos įsivaizdavimas
Kaip dorotis su baime?
Jeigu kalbėsime apie aerofobiją, iš jos išsivaduoti padės profesionali pagalba. O štai paprastą padidėjusią skrydžio baimę žmogus gali sušvelninti pats.
- Stenkitės keliauti su tuo, kuriam skrydis – malonumas. Pokalbiai su atsipalaidavusiu bendrakeleiviu sumažins ir jūsų baimę. Be to, ir ranką didžiausios įtampos akimirką turėsite kam spausti.
- Nežiūrėkite pro iliuminatorių. Atsivėręs vaizdas gali įsiūbuoti vaizduotę ir emocijos taps nevaldomos.
- Registracijoje paprašykite vietos lėktuvo priekyje. Paprastai turbulencija stipriau juntama avialainerio gale. Jeigu skrydžių baimė labai stipri, nebandykite jos nugalėti rinkdamiesi ilgus skrydžius. Rinkitės trumpas ir pagal galimybes dideliais lėktuvais keliones.
- Skrydžio metu užsiimkite kokia nors veikla: spręskite kryžiažodžius, jeigu yra galimybė – žiūrėkite filmą. Atsipalaiduoti padės rami muzika, prigesinta šviesa salone.
- Maistas padidina cukraus kiekį kraujyje, o tai mažina nerimą ir stresą. O ir pats valgymo procesas atitrauks nuo nemalonių minčių.
- Vartokite daug skysčių. Vanduo šiek tiek sumažina adrenaliną. Tinka pomidorų sultys. Jaudinantis ir prakaituojant organizmas natūraliai reikalauja druskos. Beje, kas trečias lėktuvo keleivis užsisako būtent šias sultis. O štai kavos atsisakykite. Šis gėrimas sujaudina nervų sistemą ir padidina baimės ir nerimo intensyvumą.
- Geriausia technika – kvėpavimas. Kvėpuokite tolygiai, giliai ir ramiai. Dėmesį sutelkite į oro įkvėpimą ir iškvėpimą. Ši technika padeda visais atvejais, todėl jos mokytis galite prieš skrydį.
- Stenkitės užsnūsti. Jeigu pavyks, skrydis pralėks nepastebimai.
Tai įdomu
- Tikimybė patekti į aviakatastrofą yra vos 0.00001 procento. 1 katastrofa tenka 5 milijonams skrydžių. Tikimybė žūti eilinio skrydžio metu vertinama 1 iš 60 milijonų. Tai reiškia, kad 164000 metų galite kas dieną skristi be jokios rizikos*.
- JAV Federalinės Aviacijos Administracijos duomenimis iki 60 procentų keleivių ignoruoja lėktuvų palydovų instruktažus. Dėl atidumo instruktažo metu ištikus nelaimei gali išsigelbėti iki 50 procentų daugiau keleivių.
- Didžiausia baimė apima lėktuvui kylant ir leidžiantis, kai keleiviai mato tolstančią ar besiartinančią žemę.
- Daug daugiau keleivių miršta nuo širdies smūgio lėktuvuose, nei aviakatastrofose. Todėl atsipalaiduokite ir mėgaukitės skrydžiu. Nepamirškite, kad taip irgi galite išgelbėti savo gyvybę.
Saugaus skrydžio:)