Gyvenime garantijų nebūna

Sutinku vis daugiau žmonių, kurie nori viską iš anksto žinoti. Žinoti, kaip pasisuks santykiai, kokie išbandymai laukia darbe, kokių rezultatų duos vienas ar kitas sprendimas. Kas bus po metų, trijų, penkerių ar dešimties. Jie nori garantijų. Jų teigimu, taip ramiau, nes „galiu pasiruošti“, „žinau, ko tikėtis“.

Tiesa ta, kad nors visos situacijos turi mažiausiai du scenarijus – gerą ir blogą –, netoleruodami nežinomybės užstringame ties „bloguoju“ ir galvoje prie vienos neigiamos minties kabiname kitą, prie tos dar kitą ir susikuriame gąsdinančių įvykių eigą net nepagalvodami apie kitą, teigiamą jų scenarijų. Ar taip ramiau? Labai abejoju.

Esmė ta, kad garantijų gyvenime pasitaiko labai retai ir nuolatinis bandymas spėti ir kontroliuoti ateitį yra lyg bėgimas prieš traukinį. Bandymas galvoti apie visus galimus bet kokios situacijos variantus yra be galo varginantis. Gyvenime nežinome kur kas daugiau negu žinome. Tikri galime būti tik dėl to, kas jau įvyko, o visa kita yra nežinomybė ir nesugebėjimas jos priimti – puikiausia dirva nerimui, stresui ir įtampai.

Kartais galime pasimokyti iš mažų vaikų, kaip žaisdami jie susitelkia į žaislą, įdėmiai jį apžiūrinėja, džiaugiasi juo. Jie būna dabartyje. Sakote, vaikams nereikia rūpintis maistu, stogu virš galvos ir pan.? Bet juk nerimaudami dėl to, ko nėra, kas ne jūsų valioje, kas priklauso ne nuo jūsų arba ne tik nuo jūsų situacijos nepagerinsite. Jei nuolat stengiatės gyventi ateityje, praleidžiate gyvenimo džiaugsmą, nes gyvenimas vyksta dabar!  

Žinoma, visi turime imtis veiksmų, kad pasiektume savo tikslus. Privalome pasirengti dalykams, kurie, mūsų manymu, gali sektis ne taip, kaip tikimės. Todėl turime planuoti, bet tie planai privalo būti pagrįsti ir lankstūs. Negalima tikėtis, kad pasieksite konkretų tikslą išvengdami klaidų ar net nesėkmių. Kurie to tikisi, nesvarbu, mokosi naujos kalbos, renkasi būstą, kuria verslą, - pasmerkia save nusivylimui, o kartais savo siekių visai atsisako. Požiūrio ir mąstymo vienpusiškumas visuomet sukelia neatitikimą tarp to, ko tikimės ir kas vyksta. Nepateisinti lūkesčiai gali sukelti stiprų ir nesibaigiantį nusivylimą.  

Turime apsišarvuoti kantrybe ir tiesiog gyventi, neskubinant įvykių. Be kantrybės beveik neįmanoma susidoroti su nerimu dėl ateities. Nežinomybės baimė, kaip ir visos baimės formos, paralyžiuoja ir stabdo mus nuo tolesnių veiksmų.

Psichologė Rasa