Psichologinis konsultavimas ir psichoterapija yra investicijos. Jūs investuojate savo laiką, energiją ir pinigus, nes norite kad kas nors gyvenime būtų kitaip. Kaip bet kokios kitos, šios investicijos taip pat reikalauja pasiruošimo ir žinojimo, kas jums yra svarbu, ko norite ir ko tikitės. Tai padės sutelkti dėmesį į tuos dalykus, kurie jums svarbiausi.
Prieš susitinkant su psichologu, verta užduoti sau keletą klausimų, kad galėtumėte geriau išnaudoti pirmojo susitikimo laiką:
1. Kas paskatino ieškoti pagalbos?
2. Kodėl būtent dabar?
3. Kokie jūsų terapiniai tikslai?
4. Kas pasikeis, kai tuos tikslus pasieksite?
5. Kodėl tai jums yra svarbu?
6. Kaip žinosite, kada tikslai bus pasiekti?
7. Kaip jūs suprantate savo problemas?
8. Kaip, jūsų manymu, pokyčiai gali įvykti?
9. Ką esate pasiruošę daryti kitaip, kad pasiektumėte savo tikslus?
10. Ką esate pasiruošę paleisti, kad judėtumėte pirmyn?
Turėdami aiškų supratimą apie tai, ką norite pasiekti konsultacijų metu, galėsite reguliariai peržiūrėti savo pažangą ir įsitikinti, kad dirbate ties tuo, kas yra svarbu. Kartais gyvenime pasitaiko momentų, kai, atrodo, į vieną krūvą susideda tiek daug dalykų, kad sunku suprasti, kas būtent trukdo judėti į priekį, ir ne visada akivaizdu, kaip tie dalykai tarpusavyje susiję. Psichologo kabinetas – tai vieta, kur galite tai išsiaiškinti, aptikti tuos ryšius, dėl kurių problema atsirado ir kurie ją palaiko ir rasti problemos sprendimo būdų.
Nuspręskite, kokios pagalbos norite. Egzistuoja daug įvairiausių psichoterapijos mokyklų (https://www.apa.org/helpcenter/understanding-psychotherapy), todėl dažnam iškyla klausimas, kokia pagalba man būtų tinkamiausia. Specialistai skiriasi savo mokymo, metodų taikymo ir terapijos stiliumi, tačiau visi metodai yra veiksmingi. Vienų vaidmuo sesijose yra labiau aktyvus, kiti prisiima daugiau pasyvų vaidmenį ir nori, kad klientas vadovautų pokalbiui. Vieni daugiau dėmesio skiria tiesiogiai į problemą nukreiptam požiūriui, kiti gilinasi į problemos atsiradimo priežastis. Psichikos sveikatos specialistai gali specializuotis keliose srityse, tačiau negali būti „visų problemų ekspertais“, todėl galbūt reiktų būti atsargiems su teigiančiais priešingai.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) rekomenduojama, jeigu tikitės konkrečios problemos sprendimo. Ši terapija nesusijusi su tuo, kodėl jūs kažką darote, o nukreipta į tai, kaip mąstymo modeliai ir elgesys skatina veiksmą. Terapijos tikslas – keičiant mąstymą mažinti psichologinę įtampą ir keisti mažai naudingą elgesį tokiu, kuris padėtų įveikti stresines situacijas. Sesijų metu analizuojamas ryšys tarpa mąstymo, emocijų ir elgesio, ir kaip tam tikros mąstymo klaidos sukelia simptomus, iškreipia vaizdą to, kas realiai vyksta žmogaus gyvenime ir sukelia nerimą, pyktį, depresiją.
Jeigu norite suprasti, kodėl turite tam tikrų problemų, turėtumėte pabandyti psichodinaminę terapiją. Ji nukreipta į tarpasmeninių santykių ir jūsų pačių vidinės psichikos konfliktus ir dinamiką. Ši terapija dažnai vadinama „giliu gydymu“, nes dėmesys skiriamas proto „vidiniam darbui“.
Geštaltinė psichoterapija daugiau kreipia dėmesį į procesą, t.y. kaip mes elgiamės, kalbame, nei į turinį, t.y. ką mes kalbame. Tam, kad suprastume save, turime pamatyti, kokius santykius kuriame aplink save. Terapijoje siekiama, kad asmuo suvoktų, ką ir kaip jis daro ir išmoktų siekti pilno kiekvieno gyvenimo momento įsisąmoninimo.
Egzistencinė terapija akcentuoja žmogaus unikalumą ir tai, kad jis yra nuolat besikeičiantis ir pats atsakingas už savo gyvenimą. Terapijos metu siekiama padėti geriau suvokti savo dabartines galimybes ir apribojimus, susigaudyti savo gyvenime, prisiimti atsakomybę už savo paties laisvus pasirinkimus.
Humanistinė kryptis pabrėžia pozityvią žmogaus prigimtį. Kiekvienas turi įgimtą troškimą tapti pilnaverčiu žmogumi ir problemos kyla, kai jausmai išstumiami iš sąmonės lauko ir iškreiptai suvokiamas patyrimas. Sesijų metu skatinamas asmens atvirumas savam patyrimui.
Individualiosios psichologijos kryptis dėmesį kreipia į žmogaus ankstyvojoje vaikystėje susiformavusį unikalų gyvenimo stilių, kuris per gyvenimą mažai keičiasi, ir teigia, kad problemos kyla dėl netinkamo gyvenimo stiliaus, gyvenimo tikslų.
Meno terapija skirta platesniam savęs pažinimui per kūrybą ir remiasi nuostata, kad kūrybinių galių (vaizdinių, garso, judesių) panaudojimas padeda žmogui sveikti ir bręsti.
Norėdami sutaupyti laiko, konsultacijas suplanuokite telefonu ir užduokite jus dominančius klausimus. Tai panašu į bet kokį dviejų nepažįstamų žmonių susitikimą, kuriame jūs turite jaustis patogiai, o psichologas – būti tikras, kad turi tinkamų įrankių jums padėti. Atminkite, jeigu po pirmos ar keleto sesijų jausite, kad tai „ne tai“, nebijokite apie tai pasakyti ir ieškoti kito specialisto. Kartais gali netikti taikoma terapija, kartais – specialisto asmenybė (visi esame žmonės).
Pirmoji sesija gali būti nejauki. Nieko keisto, nelengva ateiti į svetimą vietą ir kalbėti apie tai, apie ką galbūt nekalbėjote net su pačiais artimiausiais žmonėmis. Pirmojo susitikimo metu reikia tikėtis klausimų apie problemas, dėl kurių ir ieškote pagalbos, kaip ilgai su jomis gyvenate ir kai kuriais atvejais tikėtis paliesti gyvenimo ir šeimos istorijas. Pavyzdžiui, konkretūs paaiškinimai: „Jaučiuosi prislėgtas ir negaliu atsigauti nuo mamos mirties“ arba bendri paaiškinimai: „Jaučiuosi išsibalansavęs ir nežinau, kaip atgauti vidinę ramybę“ yra labai naudingi.
Suplanuokite tikslus. Be bendrų aptarimų (sesijos atšaukimo, atsiskaitymo politika), pirmoji sesija turėtų būti skirta apibrėžti savo tikslus ir sėkmės matavimo kriterijus. Kiekvienas specialistas yra skirtingas, tačiau visų pirmosios sesijos tikslas yra susipažinti su kiekvienu klientu ir jo poreikiais.
Jūsų paslaptys saugios. Pirmojo susitikimo metu psichologas turi paaiškinti apie konfidencialumą, kurio privalo laikytis. Tai reiškia, neatskleisti trečioms šalims jokios asmeninės informacijos, išskyrus atvejus, jeigu klientas grasina nusižudyti ar sukelti pavojų kitam.
Sesijų skaičius labai skirtingas. Dažnas nori žinoti, kiek laiko prireiks problemai susitvarkyti. Tokiu atveju pagalvokite, apie tai, kiek laiko ta problema jus kankina ir kad negalite tikėtis, kad situacija pasikeis per naktį. Žmonėms, dirbantiems su giliai įsišaknijusiomis problemomis, depresija, nerimu prireikia 12–24 sesijų, kitiems kelių mėnesių ar metų. Magiško laiko nėra. Kartais pakanka vienos sesijos. Tokie trumpi į problemą orientuoti būdai nukreipti į konkrečios problemos sprendimą labai struktūriškai. Bet kuriuo atveju rekomenduojama nenutraukti sesijų, kol simptomus ar padėtį jausitės labiau valdantys.
Psichologė Rasa