Kaip bendrauti, kad būtume išgirsti?

Kol gyvename, tol bendraujame. Visada ir visur. Tam naudojame kalbą, gestus, kūną, emocijas. Bendraujame gyvai, bendraujame socialiniuose tinkluose. Pastaroji bendravimo su pasauliu forma tampa vis populiaresnė ir socialinių tinklų populiarumo didėjimas tai patvirtina. Ten dalijamės savo ir kitų mintimis, sekame ir esame sekami, perkame ir parduodame. Šiame įraše nesiimsiu nagrinėti, kodėl tai vyksta, o pabandysiu pažvelgti į raštiško bendravimo subtilybes, kokias pagrindines klaidas darome bendraudami virtualioje aplinkoje ir ką galima padaryti, kad tas bendravimas būtų kuo efektyvesnis.

1. Rašybos klaidos. Deja, būtent elementarios rašybos klaidos ir sudėtingas minčių dėstymas  trukdo suvokti ir suprasti, ką žmogus nori pranešti. Ką daryti, jei nesate stiprus šioje srityje? Naudokite rašybos tikrinimo programomis. Laimei, jų yra keletas ir dauguma laisvai prieinamos.

2. Mandagumo stoka. Rašote kokį nors įrašą, kurį pradedate žodžiais: „Vakar buvau ten ir ten, padariau tą ir aną...“. Būtų gerai pradžioje pasisveikinti su tais, kam skiriate savo įrašą. Pavyzdžiui: „Geras rytas visiems!“, arba „Mieli draugai, sveiki!“ ir panašiai. Arba rašote pranešimą: „Visą kovo mėnesį taikome dideles nuolaidas!“ Puiku. Bet kam jis skirtas? Ir vėl, būtų gerai kreiptis į žmogų ar grupę ir tik tada informuoti apie savo pasiūlymą. Tai yra pagarba pašnekovui. Tiesa, pateikiant įrašą kaip savo mintį ar cituojant kitą asmenį pasisveikinimas ir kreipinys nėra būtini.

3. „Emociukų“ naudojimas. Viena vertus, šypsenėlių ir simbolių naudojimas tekstą padaro gyvesniu. Kita vertus, patys žodžiai praranda emocinį poveikį, o tai paveikia bendrą teksto įspūdį. Ypač jeigu rašote apie kažką tikrai naudingo ir reikšmingo. Pavyzdžiui, rašote reklaminį pranešimą apie savo produktą ar paslaugą ir kiekvieno sakinio pabaigoje įkeliate keletą emocijas reiškiančių simbolių. Vizualiai tekstas atrodo gyvas, bet... gėlytės ir kiti ženklai atitraukia dėmesį nuo pagrindinio dalyko – produkto ar paslaugos aprašymo ir pristatymo. Taip kad, nepersistenkite:)) (Čia jūsų budrumui patikrinti).

4. Deminutyvų (mažybinių žodžių) vartojimas. Su meiliais mažybiniais žodžiais viskas gerai, jeigu juos vartojame kalbėdami su mylimais žmonėmis, vaikais, tuomet visokie „zuikučiai“, „kepurytės“, „pinigėliai“ ir panašūs meilūs žodeliai ausies nerėžia. Bet kalbant su ne tokiais artimais ar net nepažįstamais žmonėmis šių žodžių vartoti nereiktų, nes tai rimtumo neprideda nei jums, nei jūsų paslaugoms, nei jūsų kalboms. Taigi jokių „Ar norėsite sąskaitėlės iš anksto?“  

5. Neužbaigtas pokalbis. Tai ne toks akivaizdus bendravimo trūkumas kaip anksčiau aptarti, bet taip pat vertas dėmesio. Pavyzdžiui, užduodate pašnekovui klausimą ir jis jums atsako. Jo atsakymas jus tenkina ir dialogas baigiasi. Atrodo, viskas čia gerai. Taip ir yra. Bet kadangi kalbame apie efektyvų bendravimą, verta žmogui padėkoti už atsakymą. Taip, reikia šiek tiek daugiau laiko, tačiau minčių ir energijos mainų požiūriu jūsų padėka už žmogaus atsakymą (jis taip pat skyrė tam laiko) jau yra tam tikras „atlygis“, be to, žmogus bus tikrai garantuotas, kad jo žinutė jus pasiekė. Būtent po tokio atgalinio ryšio dialogas pasibaigia maksimaliai naudingai abiem pusėms.  

 Psichologė Rasa