Mažai yra žmonių, kuriems nebūtų pažįstamas sąrašas įvairių darbų, dažniausiai sunkių ir sudėtingų, nuo kurių nebandytų išsisukti pasiteisinant žema motyvacija ir nežadėtų „rytoj būtinai to imsiuos“. Bet kai rytoj tampa šiandien, pagunda atidėti vėl vilioja ir priimamas toks pat sprendimas. Kyla klausimas: kaip sujungti savidiscipliną ir vidinius motyvacinius veiksnius į vieną visumą, kad veikti imtume tuoj pat, o ne rytoj?

Kaip įveikti pagundą „padarysiu rytoj“?

  • Pirmiausiai – sunkiausia. Pradėkite nuo tos užduoties, kuri jums atrodo sudėtingiausia ir kelia įtampą. Tiesa, šis būdas puikiai veikia su smulkiomis, bet labai svarbiomis užduotimis, pavyzdžiui, nemaloniu telefoniniu pokalbiu su vadovu. Kiekvieną dieną pradėkite nuo tos užduoties, kurią manote esant svarbiausia. Kaip žinia, „gera pradžia – pusė darbo“.
  • Ištaikykite momentą. Jeigu baiminatės, kad nesugebėsite pradėti nuo sunkiausios užduoties, pradėkite nuo tos, kuri jums prie širdies ir paskui iš karto neatsitraukę pereikite prie atidėliojamo darbo. Malonios emocijos užsiimant pirmąja veikla leis „peršokti“ nemalonius su antrąja užduotimi susijusius jausmus.
  • Tik 5 minutės. Leiskite sau padirbėti su atidėliojamu dalyku 5 minutes. Pasakykite sau: „Aš tuo užsiimsiu tik 5 minutes“. Galite pasirinkti bet kokią laiko atkarpą, kuri negąsdina jūsų. Praėjus tam laikui pažiūrėkite, gal galite tuo užsiimti dar 5 minutes? Šio metodo tikslas – įveikti vieną iš nekonstruktyvių taisyklių: „Aš privalau šiam reikalui skirti daug laiko, kitaip niekas nepavyks“ ir savęs pateisinimas „Aš nesugebėsiu tuo užsiimti ilgai“.
  • Apdovanokite save. Viena kenksmingiausių taisyklių skelbia: „Nepakilsiu nuo šios kėdės, kol nepadarysiu visko iki galo“. Šios taisyklės pasekmė – „jeigu jau pakilau, padarysiu tai rytoj“. Žmogus produktyvų dėmesį išlaiko tik tam tikrą laiką, po to mintys tampa padrikos, darbingumas mažėja. Šiuos procesus atstato trumpos pertraukėlės. Todėl darbą suskirstykite atkarpomis ir neatimkite iš savęs malonumo išgerti puodelį arbatos po trijų valandų darbo kompiuteriu. Svarbiausia, kad tai būtų sąmoningas pasirinkimas, o ne darbo atidėliojamas. Atlikę visą darbą skirkite sau kad ir nedidelį, bet malonų apdovanojimą, pavyzdžiui, skanų desertą ar gerą filmą.
  • Atsimenate ir padarote. Smulkias, daug laiko nereikalaujančias užduotis geriausia atlikti iš karto, vos tik jas prisimenate. Tai gali būti parašyto laiško išsiuntimas, trumpas skambutis, sąrašo ar grafiko sudarymas. Dažnai tokie smulkūs darbai susikaupia ir galiausiai sudaro įspūdį „darbų kalno“, su kuriuo susidoroti atrodo neįmanoma. Atlikite šiuos darbus iškart, vos prisiminę ir pajausite žymų palengvėjimą.
  • Naudokite priminimus. Jeigu gyvenate pagal principą „Akys nemato, širdies neskauda“, svarbia kovos su atidėliojimu dalimi gali būti įvairūs lipdukai ar lapeliai su užrašytomis užduotimis pakabinti jums gerai matomoje vietoje. Dažniausiai „užmirštame“ tas užduotis, kurios kelia sunkumų. Kai darbas rašytine forma „akis badys“, negalėsite pasiteisinti užmaršumu.

Kaip įveikti sudėtingų darbų atidėliojimą?

  • Nustatykite galutinį terminą. Nors galutinė data, dažnai vadinama „deadline“, kelia stresą, sunku nuneigti, kad griežtas terminas yra geras stimuliatorius. Problemos prasideda tada, kai žmonės turi neapibrėžtą laiką. Tokiais atvejais prasideda klausimai: „Kodėl čia žalia, o ne raudona?“, „Gal pabandome viską padaryti atvirkščiai?“, kol galiausiai visas darbas netenka prasmės. Bet užtenka pasijaudinti dėl darbų atlikimo termino ir eikvota energija iškart nukreipiama į tikslą.
  • Pajuskite baimę. Niekas taip gerai nemotyvuoja imtis darbo, kaip stebinti auditorija ir jos vertinimo baimė. Visada galite pasirinkti ką nors iš savo aplinkos, kas privers jus jaustis atsakinga. Tai gali būti viešas pareiškimas kolegoms apie tolesnius savo planus darbe arba draugė, kuri jus „pjaus“ nuolat primindama apie jūsų ketinimus. Nei vienas nenori nuvilti laukiančios publikos, todėl įtraukdama daugiau žmonių po savimi užkursite ugnį, kuri neleis ramiai sėdėti.
  • Didelį ir sudėtingą darbą suskirstykite į konkrečias užduotis. Užduoties pateikimo forma arba tai, kaip mes ją suvokiame, stipriai įtakoja motyvacijos lygį. Į smulkias užduotis suskirstytas darbas suteikia daugiau galimybių pajausti pasitenkinimą, kurį jaučiame užbaigę tai, ką buvome planavę padaryti. Todėl daugiau padarysite susitelkusi į „daugiasluoksnio“ darbo vienos užduoties atlikimą vienu metu nei blaškydamasi po visas užduotis iškart. Principas panašus, kaip ieškoti kelio žemėlapio ir GPS pagalba. Ne visi moka skaityti žemėlapį, bet kiekvienas sugeba pasukti į reikiamą pusę pagal teikiamus nurodymus. Darbą suskirstę į smulkias konkrečias užduotis kelią į tikslą padarysite lengvesnį.
  • Ties užduotimi dirbkite kasdien po truputį. Įsivaizduokite, kad esate rašytojas, kuris galvoja: „Nesugebėsiu parašyti dar vienos knygos“ ir jos rašyti taip ir nepradedate. Bet knyga susideda iš atskirų skyrių ir jeigu kasdien parašysite bent po vieną skyriaus dalį, po kurio laiko turėsite rezultatą – visą knygą. Taip su bet kokiu darbu. Kai pradedate galvoti apie laukiantį sunkų darbą, neramios mintys okupuoja visą sąmonę ir „rytoj“ tampa puikiu savisaugos mechanizmu. Dauguma geriausių idėjų užgimsta, kai mažiausiai to tikimės. Žingsnis po žingsnio kasdien ir štai – darbas atliktas!

Psichologė Rasa