Dauguma žmonių yra susipažinę su emocinio intelekto sąvoka, tačiau ne daugelis sugeba paaiškinti, ką tai iš tiesų reiškia praktikoje. Šiais laikais, kada kaip niekad pilna knygų apie savęs ir kitų pažinimą, daugybė informacijos laisvai prieinama internete, ne vienas paklaustas atsakytų, kad turi įgijęs pakankamai emocinių žinių ir įgūdžių. Tačiau vien žinojimo neužtenka, kur kas svarbiau gebėti tuos įgūdžius pritaikyti realiame gyvenime.
Taigi trumpai apie tai, kaip emocinis intelektas veikia praktiškai.
Norėdami tapti emociškai intelektualiu, turite nuolat puoselėti savyje dvi savybes. Pirma, gebėti suprasti savo jausmus ir mokėti aiškiai ir suprantamai išreikšti juos kitam žmogui. Antra, turite būti atidus kitų emocijoms, mokėti jas atpažinti (tiek reiškiamas verbaliai, tiek kūno kalba) ir gebėti tinkamai reaguoti.
Skamba paprastai, bet iš tiesų taip nėra. Kad būtų aiškiau, kaip tai veikia, pradėsiu nuo pavyzdžio. Tarkime su savo antrąja puse apie ką nors diskutuojate, bet jūs tuo metu nesate itin kalbus. Atsakote trumpai ir nerodote didelio susidomėjimo pokalbiu. Jūsų partneris susirūpinęs žvilgteli į jus ir klausia: „Kas tau yra? Atrodai labai tylus(-i)“. Jūs pajuntate jo sumišimą išreikštą ir žodžiais, ir žvilgsniu. Jis bando užmegzti kontaktą su jumis, bet jūsų atitrūkimas ir susidomėjimo stoka jį trikdo.
Lengviausias būdas, nereikalaujantis daug emocinių pastangų, būtų sureaguoti sakant: „Esu paprasčiausiai pavargęs(-usi) ir nenoriu kalbėti“. Tačiau toks atsakas siunčia žinutę, kad esate susitelkęs į save ir nelabai rūpi, kokius jausmus sukeliate savo mylimam žmogui. O jeigu ir jis tuo metu jaučiasi panašiai, gali įsiplieksti konfliktas arba bent jau kilti nepasitenkinimas vienas kitu.
Todėl emocinio ryšio santykiuose svarbą suprantantis asmuo tokiu atsaku neapsiribos ir žodžius bandys papildyti savo jausmais: „Atsiprašau, kad esu šiek tiek nutolęs. Esu susirūpinęs dėl situacijos, nutikusios šiandien darbe. Sulaukiau keleto neigiamų įvertinimų dėl projekto, su kuriuo jau ilgai dirbu ir nežinau, ką toliau daryti. Šiuo metu jaučiuosi pasimetęs“.
Nors ir nepasakėte kažko ypatingai daug, tačiau atvėrėte kelią rastis emociniam ryšiui tarp judviejų. Toks emocinis atsiskleidimas yra labai svarbus ir sveikas santykiams dėl dviejų priežasčių. Pirma, padeda partneriui geriau suprasti, ką jūs jaučiate ir dėl ko. Tai užkerta kelią jo spėliojimams, kurie gali formuoti klaidingas išvadas ir neišvengiamus konfliktus. Antra, tokiu būdu jūsų partneris yra skatinamas įsitraukti į pokalbį ir atsiverti.
Norėdami artumo su kitu žmogumi, turite keistis emocijomis. Dalydamiesi savo jausmais didinate palaikymo, empatijos ir rūpinimosi tikimybę. Visa tai padės numalšinti pasimetimo, nerimo, sumenkusio pasitikėjimo savimi jausmus, kuriuos toje situacijoje jaučiate.
Praktikuoti emocinį intelektą stiprinančius įgūdžius ypač svarbu su vaikais, nes jie instinktyviai perima tėvų elgsenos modelius. Jau ankstyvame amžiuje svarbu mokyti juos atpažinti savo jausmus ir juos įgarsinti, gebėti suprasti kitų emocijas ir tinkamai reaguoti.
Psichologė Rasa