Kognityvinė elgesio terapija (KET)

Tai yra praktinis, naujais įgūdžiais paremtas gydymo metodas, kurio tikslas – išmokyti pacientą alternatyvių mąstymo ir elgesio būdų. Pagrindinė terapijos idėja ta, kad žmonių emocinės reakcijos ir elgesys yra stipriai įtakojami pažinimo (angl. cognition), t.y. minčių, įsitikinimų ir interpretacijų apie save ar situacijas, kuriose atsiduriama. Kitaip tariant, ne situacija verčia mus vienaip ar kitaip jaustis, o tai, kaip mes tą situaciją suprantame ir interpretuojame.

Pagrindinis terapijos dėmesys didesnę jos dalį yra nukreiptas į procesus, šiuo metu palaikančius dabartinę problemą, o ne į priežastis, kurios galėjo paskatinti tos problemos išsivystymą. Ir vis tik nors didesnis dėmesys telkiamas į „čia ir dabar“, praeities įvykių žinojimas yra reikalingas darbui su dabarties problemomis.

Vienas pagrindinių KET principų yra „4 sąveikaujančių sistemų“ principas. Tos sistemos – tai mintys, emocijos, elgesys ir fiziologija. KET požiūriu, į psichologines žmogaus problemas reikia žiūrėti kaip į visų tų sistemų sąveiką jo viduje ir aplinkoje. Aplinka suvokiama plačiąja prasme – asmeninė, socialinė, fizinė, kultūrinė, ekonominė.

Sesijų metu aktyvų darbą atlieka ir psichologas, ir pacientas. KET metodus taikančio specialisto vaidmuo – paskatinti pacientus siekti suprasti savo problemas ir ieškoti alternatyvių būdų mąstyti ir elgtis, aktyviai klausinėti, mokyti naujų įgūdžių ir suteikti žinių apie specifinių problemų pobūdį. Paciento vaidmuo – stebėti savo elgesį, mintis, atlikinėti namų užduotis, praktikuoti sesijų metu mokomus įgūdžius. Objektyvumas pasiekiamas pacientui atliekant savo būklės kiekybinį ir kokybinį vertinimą skalių pagalba, kitais psichometriniais matavimais.

KET yra į greitų pokyčių pasiekimą nukreipta terapija. Tai, kad problemos žmogų kamuoja seniai nereiškia, kad ir gydymo trukmė bus būtinai ilga. KET neturi griežtos 50 min. sesijos trukmės, pavyzdžiui, elgesio eksperimentai gali trukti 2-3 valandas, o gydymo pabaigoje apžvalginės sesijos – 20 min.

KET turi daugybę gydymo būdų konkretiems sutrikimams ir įvairioms problemoms: depresijai, bipoliniam sutrikimui, žemai savivertei, panikai, specifinėms fobijoms, bendram nerimui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui (OKS), potrauminiam streso sindromui (PTSS), pykčiui, nemigai, lėtiniam nuovargiui, lėtiniam skausmui, priklausomybėms.

Kognityvinė elgesio terapija dažniausiai vyksta ta pačia seka: pirmiausiai jūs supažindinami su problema, kas ją turi, kada, kur ir kodėl. Tada sužinote, kaip įvairūs tos problemos veiksniai sukelia nemalonius pojūčius ir pasekmes ir kodėl neišnyksta savaime. Jūsų prašoma pasakyti, ką manote apie šią problemą, ką jaučiate ir ką dėl to darote. Tada paaiškinama, kaip svarbu keisti savo mąstymą, nes būtent jis sukelia nemalonius jausmus ir verčia jus atlikti kažkokius nenaudingus veiksmus. Vėliau jūs mokomi keisti nenaudingas mintis naudingomis. Tuomet prašoma pakeisti atsaką į savo jausmus ir parodoma, ką daryti kitaip ateityje. Galiausiai jūs skatinami stebėti savo pažangą ir nesustoti tol, kol pasikeis jūsų elgesys.

KET yra labai naudinga sveikatos problemoms (su nustatytomis diagnozėmis) spręsti tiek kaip savarankiška forma, tiek kaip kompleksinio gydymo dalis (kartu su medikamentais). Visada gerai žinoti, kad yra nutiestas kelias su nustatytais etapais, kurių kiekvienas priartina prie susidorojimo su sunkia gyvenimo situacija. Terapija tampa sudėtingesnė, jeigu žmogus turi keletą problemų vienu metu. Kai kiekvieną savaitę susitikus su psichologu esate „vis kitoje sudėtingoje situacijoje“, gali kilti noras viską baigti ir nuleisti rankas. Tuo metu tai yra lengviausias variantas, tačiau jis suteikia trumpalaikį palengvėjimą ir pasmerkia ilgalaikėms kančioms, kadangi pati situacija nesikeičia ir problema niekur nedingsta.

Nei vienas atsidūręs sudėtingoje situacijoje nenori būti ten, kur tuo metu yra, ir žino, kur norėtų būti. Jeigu gyvenimas yra kelionė, tai žmogus dažnai yra kaip dėl menkniekio besikivirčijanti šeima, kuri negali nuspręsti, kuriuo keliu eiti. Visi turime vidinių konfliktų. Gyvenime augame, vaidiname įvairius vaidmenis ir kiekvienas vaidmenį atlieka taip, kad galėtų toje situacijoje daryti, kas jam atrodo geriausia. Kai kurios tų vaidmenų dalys yra labiau subrendę, kai kurios – vaikiškesnės. Kartais norime skirtingų dalykų, esančių skirtingose vietose. Jeigu taip jaučiatės, psichologo kaip vadovo vaidmuo yra sulaipinti visus jūsų vidinės šeimos narius į autobusą, padėti jiems nuspręsti, kuria kryptimi važiuoti, padėti jums suaugti ir atsisėsti už vairo. Kai žmogus savo gyvenimo vairą paima į savo rankas, tuo autobusu gali važiuoti į tas vietas, į kurias nori nuvykti, ir gauti tuos dalykus, kurių jam gyvenime reikia.