psichologerasa

Nepriklausykite nuo kito nuomonės

Žmonių prigimtis tokia, kad dauguma pavydi patys to nesuvokdami. Jūs galite net nepastebėti, kaip įtakoti svetimos nuomonės imate kritiškai žiūrėti į vienus ar kitus dalykus ar abejoti savo pasirinkimu. Visada atsiras tokių, kurie „rūpinsis“ jūsų gerove: „Tavo vyras turtingas, bet žinai, turtuoliams šeima paskutinėje vietoje“ arba „Tavo žmona tikra gražuolė, žiūrėk, kad kas nenuviliotų“.

Kad išvengtumėte kenksmingo svetimos nuomonės poveikio, visų pirma gerbkite save. Tą žmogų pasirinkote ne šiaip. Jus sieja daug bendrų dalykų, kurie leidžia suprasti vienas kitą ir dėl to jums įdomu būti drauge. Taip, kartais pasipykstate, bet raskite nors vieną porą, kuri to nedaro. Pirma, taip būtų nuobodu, antra – idealų nėra. Iš kiekvienų santykių mokomės, daugiau suprantame apie gyvenimą, save ir kitus.

Kiekvienas turime ypatumų ir ribų. Tulpė negali tapti rože, bet tai nereiškia, kad ji prastesnė už rožę ir dėl to mažiau laiminga. Nelaiminga ji tampa tada, kai stengiasi pavirsti rože. Žmogus, įtikėjęs savo galybe, gali pradėti svarstyti: „Kodėl aš gyvenu tokiame mažame bute, kai esu vertas vilos ant jūros kranto?“ arba „Kodėl gyvenu su šiuo mažai uždirbančiu vidutinioku, kai manęs kažkur laukia gražuolis milijonierius?“.

Kuo tai gali baigtis? Geriausiu atveju – gyvenimo džiaugsmo praradimu, blogiausiu – praradimu visko, ką turite. Galima gyventi mažame butuke su paprastu žmogumi ir būti laimingu. Laimė – mūsų viduje. Laimingas tas, kuris vertina tai, ką turi. Laimė baigiasi tada, kai žmogus pradeda svajoti apie nepasiekiamą idealą, nes kažkas įkalė jam į galvą, kad jis gyvena nepakankamai gerai.

Ar tikrai viskas taip prastai, kaip kažkas bando įtikinti? Neužpildykite vidaus svetimomis mintimis, kad kažkur labai toli jūsų laukia geresnis gyvenimas. Jūsų gyvenimas – čia ir dabar. Koks jis bus, priklauso nuo jūsų. Prisiimkite atsakomybę pagerinti tai, ką iš tiesų galite pagerinti. Bet tai bus jūsų sprendimas, ne kažkieno įskiepyta nuomonė.   

Atsikratykite negatyvių minčių ir jausmų artimų žmonių atžvilgiu

Net tylus nepasitenkinimas gali sužlugdyti santykius. Mes taip priprantame nuolat būti kuo nors nepatenkinti, kad tai tampa norma. Nepasitenkinimas momentaliai prasmunka į mūsų protą ir jausmus. Tada pykstame, įsižeidžiame, teisiame, kritikuojame.

Dėl ko dažniausiai reiškiate nepasitenkinimą artimu žmogumi? Dėl smulkmenų ar tikrai rimtų dalykų? Net jeigu nepasitenkinimui yra svari priežastis, jis jums niekuo nepagelbės, nes tai –vaikiškas jausmas. Jausmas, kad pasaulis nepakankamai geras, kad kas nors nuskriaudė arba nepagyrė. Taip reaguoja vaikas, kuris jaučia savo bejėgiškumą. Kai jaučiamės bejėgiai, negalime nieko pakeisti.

Šis vaikiškas jausmas kyla dėl nerealaus santykio į save, pasaulį ir kitus žmones ir dėl gilaus, dažnai užslėpto nepasitenkinimo savimi. Kai užmirštate, kad pasaulis nėra tobulas, arba nenorite su tuo susitaikyti, pykdami ant savo artimųjų iš tiesų pykstate dėl to, kad jie nėra tobuli arba neatitinka jūsų lūkesčių. Bet jie nėra tobuli. To trokšdami norite neįmanomo.

Kai nepasitikime savimi, teisiame save kiekviename žingsnyje ir negalime atleisti kitiems. Kai kitas žmogus suklysta, mūsų viduje kyla protestas: kodėl aš sau to neleidžiu, o jis leidžia? Kodėl aš neleidžiu sau ilsėtis, o jis leidžia? Panašūs protestai prastina santykius.

Pradėti reikia nuo savęs. Užfiksuoti savo nepasitenkinimą ir ieškoti jo priežasčių. Leiskite sau turėti trūkumų, suklysti. Tada bus lengviau atleisti kitam. Tada ir pasaulis, ir žmonės kels mažiau nepasitenkinimo, o gyvenimas pradės labiau džiuginti.

Užsibrėžkite keletą dienų kontroliuoti savo mintis ir jausmus mylimo žmogaus atžvilgiu. Galite pasižymėti pastabas, vos pajusite nepasitenkinimą, norą kritikuoti ir teisti. Peržvelgę užrašus įsitikinsite, kaip dažnai apie mylimą žmogų galvojate blogai, kaip dažnai savo negatyvias emocijas nukreipiate į jį. Ar tikrai buvo rimtų priežasčių nepasitenkinimui? Jeigu jus erzino smulkmenos, pagalvokite, kad jūs taip pat nesate tobulybė. Jeigu priežastys rimtos, raskite laiko ramiai pasikalbėti apie tai, kas jus neramina, kas konkrečiai nepatinka. Gal žmogus net nenutuokia, kad koks nors jo žingsnis kelia jums stiprių neigiamų jausmų.

Vertinkite tai, kuo vienas nuo kito skiriatės

Visi ieškome „savo antrosios pusės“ – artimo, supratingo, panašaus į mus, giminingos sielos žmogaus. Štai kodėl nusiviliame, kai pamatome, kad kitas žmogus – tiesiog kitas, daugelį dalykų suvokiantis kitaip nei mes. Svarbu laiku suprasti, kad tame nėra nieko blogo.

Skubota išvada „Jis (ji) manęs visai nesupranta“ daugeliu atveju nėra teisinga. Jeigu kažkuo skiriatės, kuriuos nors dalykus suvokiate skirtingai, jeigu net atrodo, kad kartais kalbate skirtingomis kalbomis – tai dar nereiškia, kad esate svetimi, kad negalite vienas kito mylėti.

Vienas dalykas sieja visus – tai būtinybė priimti faktą, kad esame skirtingi. Tai yra būtina sąlyga harmoningiems santykiams išsaugoti. Visi žmonės skirtingi ir būtent todėl gyvenimas įdomus ir įvairus. Argi norėtumėte, kad šalia jūsų nuolat būtų tiksli jūsų kopija? Galvotumėte ir jaustumėte absoliučiai vienodai, dėl visko ir visada sutartumėte. Tiesos vardan reikia pasakyti, kad kurį laiką tai tikrai džiugintų. Bet anksčiau ar vėliau pasidarytų nuobodu, norėtųsi įvairovės.

Jeigu partnerio elgesyje aptikote kažką jums nesuprantamo, neskubėkite su išvadomis, kad jis jūsų nesupranta arba nori įskaudinti. Pabandykite pažiūrėti į situaciją jo akimis arba pasikalbėti, be ginčų ir priekaištų. Ne visiems duota lengvai reikšti savo jausmus. Ir jeigu jūsų partneris apie juos nekalba ir jų nerodo, nereiškia, kad jis apskritai bejausmis. Nereikalaukite, kad kitas jausmus ir emocijas išgyventų lygiai taip, kaip jūs. Nespręskite pagal save, nes tą pačią situaciją abu galite suprasti skirtingai.

Psichologė RasaDalintisFacebookTwitter