psichologerasa

Kai žmonės galvoja apie OKS, jie paprastai įsivaizduoja žmogų, bijantį užsikrėsti kokiomis nors bakterijomis arba tą, kuris rikiuoja daiktus simetrine tvarka ar dėlioja juos pagal spalvas iki skausmo tvarkingoje spintoje. Kai kas mėgsta dėl to pajuokauti, tačiau OKS yra kur kas daugiau nei keistos charakterio savybės. Iš tiesų OKS gali kelti labai rimtų problemų ir kone du trečdaliai sergančiųjų šiuo sutrikimu kenčia beveik visose pagrindinėse gyvenimo srityse, įskaitant šeimos kasdienybę, socialinį gyvenimą, mokslą ar darbą ir intymius santykius.

Vidutinis ligos pasireiškimo amžius yra 19,5 metų nors dažnai apraiškos siekia vaikystę, ypač vyrams, nes net ir tarp tų, kuriems OKS išsivysto suaugus, dauguma prisimena, kad vaikystėje turėjo tam tikrų simptomų (7p.). OKS apibrėžiamas obsesijų ir kompulsijų buvimu.

Obsesijos (arba įkyrumai) yra pasikartojančios ir nuolatinės mintys, potraukiai ar vaizdiniai, kurie tam tikru sutrikimo metu patiriami kaip įkyrūs ir nepageidaujami ir kurie daugeliui asmenų sukelia didelį nerimą ar kančią; žmogus bando ignoruoti ar nuslopinti tokias mintis, potraukius ar vaizdinius arba neutralizuoti juos kokia nors kita mintimi ar veiksmu.

Kompulsijos (arba ritualai) yra elgesys arba veiksmai mintyse, kuriuos asmuo jaučiasi priverstas atlikti reaguodamas į obsesijas arba pagal taisykles, kurių turi griežtai laikytis („nes taip tiesiog reikia“). Kompulsijos atliekamos siekiant sumažinti nerimą arba užkirsti kelią kokiam nors baisiausiam įvykiui ar situacijai. Tačiau iš tiesų jie niekaip nėra realiai susiję su tuo, kad iš tikrųjų kažką neutralizuotų ar užkirstų kelią kokiam nors įvykiui.

Visi žmonės patiria nepageidaujamų minčių, tačiau sergantys OKS pakliūna į nepageidaujamų minčių sūkurį ir teikia joms per daug svarbos. Tada tos mintys tampa obsesijomis, kurios reikalauja atlikti tam tikrus veiksmus minčių sukeltam nerimui sumažinti. Bet koks veiksmas, atliktas siekiant sumažinti įkyrumų keliamą nerimą, yra laikomas ritualu ar kompulsija. Bet kokie veiksmai suteikia neigiamą pastiprinimą, atnešdami laikiną palengvėjimą. Nors iš pradžių kompulsijos gali sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, iš tiesų jos sustiprina tokį elgesį, todėl padidėja tikimybė, kad bus vis daugiau kompulsyvaus elgesio, reaguojant į obsesijas. Nuolatinis kompulsijų atlikimas siekiant sumažinti su OKS susijusį nerimą, sustiprina elgesio reakciją, kuri vis labiau įsitvirtina ir tampa sunku nuo tų veiksmų susilaikyti. Taip sutrikimas stiprėja. Taigi obsesijos ir kompulsijos yra funkciškai susijusios.

Kaip tai veikia

Jums gali kilti nerimą kelianti mintis, sukelianti neigiamą jausmą, ir nepaisant jūsų noro ir pastangų atsikratyti, mintis įstringa galvoje kaip nuolat besisukantis įrašas. Jūs nesuprantate, kodėl ta mintis įstrigo ir darote viską, kad ji dingtų. Jums nepavyksta. Kai negalite atsikratyti minties, iš nevilties galite pajusti nerimo simptomus. Kai mintis vėl sugrįžta, jūs reaguojate su nerimu ir baime vien į mintį apie tą mintį. Tada mintis pradeda atrodyti „tikra“, nes jūs negalite suprasti, kaip nustoti apie tai galvoti, kad ir kokia neracionali ji būtų. Kad tą nerimą sumažintumėte, galite pradėti atlikti kažkokius veiksmus, po kurių nerimas kuriam laikui pranyksta, bet tik iki mintis vėl ateina į galvą ir viskas kartojasi.

OKS ratas

Kaip jau minėta, OKS paprastai apima obsesijas ir kompulsijas. Obsesijos yra nepageidaujamos ir varginančios idėjos, mintys, vaizdai ar impulsai, kurie nuolat patenka į jūsų protą. Jos ateina į galvą prieš jūsų valią. Jos gali būti jums atgrasios, galite pripažinti, kad yra beprasmės ar pernelyg perdėtos ir jos gali neatitikti jūsų asmenybės, vertybių, įsitikinimų. Jūs negalite pakęsti šių obsesijų ir tiesiog norite, kad jos išnyktų.

Obsesijos sukelia baimę ir kančią, ką sudėjus kartu gauname nerimą. Tai gali būti neigiamų emocijų, įskaitant pasibjaurėjimą, derinys. Tiesą sakant, tai yra lyg signalas, raginantis ką nors dėl to daryti. Viskas, ką darote, kad tas nerimas išnyktų, vadinama kompulsijomis arba ritualais. Kompulsijos yra elgesys arba psichiniai veiksmai, kuriuos jaučiate priversti atlikti, nors galite juos pripažinti beprasmiškais ar nereikalingais. Kartais galite bandyti priešintis tam, tačiau tai gali pasirodyti sunku. Atlikę kažkokį veiksmą kuriam laikui galite pasijusti geriau (pajusti palengvėjimą), bet nerimas visada sugrįžta. Tiesą sakant, kuo daugiau kompulsijų atliekate, tuo greičiau ir su stipresne jėga obsesijos grįžta. Štai kodėl OKS laikui bėgant blogėja. Kompulsijos yra kuras OKS varikliui ir kuo daugiau jo pilate, tuo stipresnis jis tampa.

Aišku, jūs norite tiesiog priversti obsesijas išnykti. Deja, viskas nėra taip paprasta. Neįmanoma tiesiog išimti tuos įkyrumus iš galvos. Protas yra nuolat papildomas, ne iš jo atimama. Mes negalime panaikinti savo patirties, įskaitant mintis ar emocijas. Jūs negalite tiesiog sustabdyti obsesijų. Jeigu bandysite, jos tik greičiau grįš. Bet jūs galite sustabdyti kompulsijas. Pradžioje nerimas bus stiprus, bet galiausiai ims mažėti, kol nekels tiek vargo, kad į jį reaguotumėte. Kuo labiau priešinsitės kompulsijoms, tuo labiau silpnės OKS. Šimtaprocentinio OKS išgydymo nėra, bet jūs galite vėl paversti savo gyvenimą valdomu, kai OKS nebebus kontroliuojanti jėga, vertusi jus visąlaik nerimauti. Nors mes nebūtinai kontroliuojame į galvą ateinančių obsesinių minčių turinį, galime kontroliuoti savo elgesio reakciją į mintis, vaizdinius ar impulsus.

OKS turinčiam žmogui labai svarbus artimųjų palaikymas ir būtent baimė, kad jis bus nesuprastas, jį labai ilgai stabdo nuo pagalbos ieškojimo. Dažniausiai ką pirmiausia jis išgirsta yra „Na, tiesiog negalvok taip“ arba patikinimas, kad „tikrai išjungei dujas“, lydimas susierzinimo ir net pykčio. OKS atveju tai visiškai netinkamas palaikymas. Žmogus negali „tiesiog“ negalvoti ir nustoti nerimauti. Kompulsijas jis atlieka ne dėl to, kad nori, o dėl to, kad baiminasi, kas nutiks, jeigu to nedarys. Kompulsijos dažnai yra klaidinantys bandymai apsaugoti mylimus žmones nuo žalos. Taigi partnerio ar kito artimo žmogaus parama labai svarbi.

Daugybė OKS veidų

OKS yra įvairių rūšių, todėl kiekvienam žmogui simptomų pasireiškimas gali būti skirtingas ir laikui bėgant tie simptomai gali keistis. Nepaisant to, dešimtmečius trukę tyrimai rodo, kad yra keturi specifiniai simptomų aspektai, apibūdinantys daugumą OKS sergančiųjų: (a) užsikrėtimo obsesijos su plovimo ir valymo kompulsijomis, (b) simetrijos obsesijos su tvarkymo/dėliojimo kompulsijomis, (c) abejonių obsesijos su nuolatinio tikrinimo kompulsijomis ir (d) nepriimtinos / tabu mintys su mintyse atliekamomis kompulsijomis ir užtikrinimo siekimu. OKS sergantys gali nerimauti vienoje arba visose šiose srityse, nors daugumai didžiausių problemų kelia vienos rūšies obsesijos su mažiau sunkumų keliančiais kitos rūšies įkyrumais.

Užsikrėtimo baimės ir valymo ritualai

Nors užsikrėtimo mikrobais baimė yra viena iš plačiausiai ištirtų ir dažniausiai populiarioje spaudoje pristatomų OKS formų, iš tiesų ji sudaro tik ketvirtadalį tarp OKS sergančių žmonių bendroje populiacijoje. Užsikrėtimo baimė paprastai apima perdėtą susirūpinimą dėl susirgimo ar ligos grėsmės, žmogui sunku toleruoti jausmą, kad yra fiziškai nešvarus, arba netgi jausmą, kad yra kažkokiu būdu psichiškai užterštas. Ši baimė neapsiriboja nešvara ir mikrobais, bet gali apimti tokius dalykus kaip kraujas, buitinė chemija ir lipnios medžiagos, taip pat žmones, kurie atrodo nešvarūs ar netvarkingi, įvairius vabzdžius ar gyvūnus. Žmonės gali nerimauti, kad užsikrėtus kažkaip nukentės ne tik jie patys, bet tą užkratą platins aplinkui ir užkrės kitus.

Siekdami sumažinti užteršimo poveikį, asmenys, sergantys šio tipo OKS, gali labai stengtis vengti vietų ir situacijų, kur gali susidurti su mikrobais, kurių baiminasi (pavyzdžiui, vieši tualetai, žmonių pilni prekybos centrai ir pan.) ir / arba imtis daugybės apsaugančių ritualų. Tokiais ritualais gali tapti dezinfekavimas ir sterilizavimas, „užterštų“ daiktų išmetimas, dažnas drabužių keitimas ar nustatymas namuose „švarių“ zonų, į kurias kiti negali patekti. Tačiau jeigu teršalų išvengti negalima, žmonės dažnai imasi besaikio rankų plovimo, dušo ar namų valymo, bandydami nukenksminti save ir savo daiktus. Šia OKS forma sergantiems kontaktas su teršalais, kurie gąsdina, dažnai sukelia baimę ar pasibjaurėjimą, o kai kuriais atvejais atsakomybės už mikrobų platinimą ir perdavimą kitiems jausmą.

Abejojimas ir kompulsyvaus tikrinimo ritualai

Ši OKS simptomų dimensija dar vadinama „žalos baime“ arba „atsakomybe už žalą“. Žmonės, kurių pagrindinės obsesijos įkrenta į šią kategoriją, paprastai išgyvena baimę, susijusią su netyčiniu savęs ar ko nors kito sužalojimu dėl neatsargumo ar aplaidumo. Dvi dažniausiai tokio tipo obsesijos yra susijusios su baime vairuojant partrenkti pėsčiąjį ir baime užmiršti išjungti dujas išeinant iš namų, kas sukels netyčinį gaisrą, per kurį žus mylimi žmonės. Šią žalos baimę dažnai lydi ekstremalios abejonės, baimės ar netikrumo jausmai. Šiems jausmams neutralizuoti ir stengiantis užkirsti kelią pavojingoms pasekmėms yra kartojamas tam tikras elgesys ir kartojamo tikrinimo veiksmai. Dėl to tokie žmonės dažnai vadinamai „tikrintojais“, nors žalos sukėlimo baimė skatina ir kitus ritualinius veiksmus, kuriems suteikiama „magiška“ reikšmė. Pavyzdžiui, „saugių“ žodžių, frazių ar maldos kartojimas, skaičiavimas, ar pasakymas (sulaikymas) tam tikrų žodžių ar frazių.

Žmonės su šia OKS forma linkę abejoti savo prisiminimais apie praeities veiksmus. Buvo atlikta keletas tyrimų, susijusių su mintimi, kad žmonės, kurie abejoja ir nuolat tikrina, gali turėti tikrą atminties trūkumą. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad OKS pacientai, kurie pastoviai atlieka tikrinimo elgesį veiksmais ar mintyse, yra mažiau pasitikintys savo atmintimi ir prasčiau atlieka tam tikras atminties užduotis (12 p.). Vis dar tiksliai nežinoma, ar tai yra neuropsichologinis deficitas ar tiesiog didelio nerimo rezultatas. Tyrimai taip pat parodė ryšį tarp tikrinimo elgesio ir trauminių įvykių. Neretai OKS ir PTSD simptomai yra susipynę. Pavyzdžiui, seksualinę prievartą patyręs asmuo gali pakartotinai tikrinti, ar durys užrakintos. Ir atvirkščiai, ryšys tarp gyvenimo traumų ir valymo ritualų ar daiktų kaupimo nebuvo nustatytas.

Simetrijos obsesijos ir tvarkos ritualai

Perfekcionizmas yra dažnas šio tipo OKS simptomas, kadangi šie žmonės apsėsti tvarkos, simetrijos ir tikslumo. Kad sumažintų nerimą, jie linkę įsitraukti į kompulsyvų elgesį, kuris apima pasikartojantį daiktų dėstymą, tvarkymą ar rikiavimą, kol patenkinamos tam tikros subjektyvios sąlygos. Pavyzdžiui, jie gali jausti stiprų diskomfortą, jeigu daiktai ant stalo nėra sudėti simetriškai ar tam tikru atstumu vienas nuo kito. Elgesį simetrijos ir tvarkos kategorijoje skatina „neužbaigtumo“  jausmas, kuris taip pat siejamas su kompulsiniu lėtumu. Žmonės, sergantys šio tipo OKS, taip pat gali įsitraukti į kartojamą čiupinėjimo ir lietimo elgesį. Tokį elgesį kartais lydi (bet nebūtinai) magiškas galvojimas – tikėjimas, kad mintis gali sukelti įvykį arba nuo jo apsaugoti. Pavyzdžiui, „Jeigu nesulygiuosiu knygų teisingai, mano vyras (žmona) gali patekti į avariją pakeliui namo iš darbo ir žūti“. Daugelis žmonių gerai jaučiasi ir nori būti tvarkingoje aplinkoje, tačiau šio tipo OKS atveju tvarkos poreikis nukelia į kraštutinumą.

Nepriimtinos / tabu mintys ir mintyse atliekami ritualai

Šio tipo OKS apima nepriimtinas įkyriai pasikartojančias mintis, kurios dažnai yra religinio,  smurtinio ar seksualinio turinio. Tradiciškai šios grupės žmonės vadinami „grynųjų obsesijų turėtojais“, nes jiems trūksta pastebimo kompulsyvaus elgesio. Jie taip pat įsitraukia į ritualinį elgesį, tačiau tie ritualai dažniausiai būna psichinio pobūdžio (pavyzdžiui, maldos, skaičiavimas mintyse ir pan.) arba kitaip dažniausiai užslėpti (pavyzdžiui, patvirtinimo ieškojimas). Ši simptomų dimensija dažnai pasireiškia kaip įkyrios, nepageidaujamos mintys, potraukiai ar vaizdiniai apie veiksmus, kurie smarkiai pažeidžia jų asmeninę moralę ar vertybes. Pavyzdžiai: mintys apie seksualinį vaikų tvirkinimą, šventvagiškos mintys apie religines figūras ir staigūs potraukiai ar impulsai elgtis smurtingai. Šioje kategorijoje taip pat dažnai yra žmonių, turinčių pernelyg didelių sveikatos nerimo problemų.

Nors smurtas dažnai yra svarbi šios konkrečios kategorijos tema, šių minčių kankinami žmonės paprastai nebūna patyrę smurto savo gyvenime, nei patys smurtavę vadovaudamiesi savo obsesijomis. Tačiau galvodami, kad jų OKS mintys yra pavojingos ir pernelyg svarbios, jie įdeda labai daug protinių pastangų bandydami nuslopinti mintis. Paradoksalu, bet bandymai slopinti mintis turi nepageidaujamą poveikį – iš tikrųjų didėja nerimas ir simptomai išlieka. Tai reiškia, kad sąmoningas bandymas negalvoti apie konkretų dalyką dažnai turi priešingą poveikį, todėl mintis sugrįžta.

Kiti  būdai, kuriais žmonės bando kontroliuoti šias mintis yra psichinis ritualizavimas (pavyzdžiui, ginčijantis su savimi dėl savo moralumo), neutralizavimas (pavyzdžiui, mintyse „panaikinant“ blogas mintis pakeičiant jas geromis mintimis arba kartojant maldas ar išpažintis), tam tikrų tikrinimų mintyse atlikimas (pavyzdžiui, „peržiūrint“ savo elgesį) ir/arba siekti kitų žmonių patikinimo. Vengimas žinomų trigerių taip pat yra ypač dažnas šioje grupėje. Pavyzdžiui, sergantieji gali ieškoti pasiteisinimų, kad išvengtų vaiko priežiūros ar religinių ceremonijų. Kai kurie tyrimai rodo, kad tie, kurie turi nepriimtinų minčių, gali kentėti nuo sunkesnių obsesijų nei tie, kurie serga kitomis OKS formomis.

Santykių OKS

Nors šią obsesijų grupę galima priskirti prie grynųjų obsesijų (nepriimtinų / tabu minčių), nauji OKS tyrimai pradėjo tirti OKS dimensiją, kartais vadinamą santykių OKS (S-OKS). Asmenys, sergantys S-OKS, patiria kankinančių minčių, vaizdų ar potraukių, tiesiogiai susijusių su tarpasmeniniais santykiais. Obsesijas galima suskirstyti į dvi unikalias simptomų formas: į santykius orientuotas ir į partnerį orientuotas. Nors susirūpinimas dėl santykių gali pasireikšti ir kitose OKS dimensijose, S-OKS sergančių asmenų obsesijos yra daug labiau orientuotos į jų santykius ir partnerius, palyginti su asmenimis, kurie patiria su kitomis OKS formomis susijusius simptomus.

Į santykius orientuotos obsesijos paprastai kelia abejonių dėl santykių kokybės. Pavyzdžiui, asmuo gali nuolat abejoti, ar su santykiais „viskas gerai“. Taip pat gali nuolat abejoti, ar pakankamai myli savo partnerį, ar pakankamai seksualiai traukia partnerį.

Į partnerį orientuotos obsesijos išryškina galimus partnerio trūkumus. Mintys gali krypti į fizinius partnerio aspektus, pavyzdžiui: „Ar jis (ji) pakankamai patrauklus(-i)?” arba į fizines kūno ar veido ypatybes. Į partnerį orientuos obsesijos gali išeiti už fizinės išvaizdos ribų ir būti nukreiptos į partnerio intelektą, socialinius gebėjimus, motyvaciją ar stabilumą („Ar jis (ji) pakankamai protingas(-a)?“, „Ar pakankamai motyvuotas(-a) siekti tikslų?“). Taip pat gali varginti įkyrios mintys apie partnerio patrauklumą kitiems ar net neištikimybę.

Kaip ir kitų OKS formų atveju, šios mintys yra priešingos žmogaus vertybėms. Tie, kurie abejoja savo santykių „teisingumu“ ar meile savo partneriui, greičiausiai pripažins, kad yra labai įsimylėję savo partnerį ir vertina savo santykius. Nerimavimas dėl fizinio partnerio patrauklumo ar kompetencijos gali iš tiesų stipriai prieštarauti tikrosioms žmogaus vertybėms, kur tie bruožai santykiuose neturi jokios reikšmės. Disonansas tarp obsesijų turinio ir asmens vertybių ar įsitikinimų yra tai, kas sukelia kančią, ir atliekamos kompulsijos, siekiant laikinai sumažinti nerimą. Kompulsijos gali būti užtikrinimo siekimas, partnerio bruožų ir elgesio lyginimas ir analizavimas, arba asmuo gali nuolat vertinti, ar yra patrauklus savo partneriui.

S-OKS gali labai stipriai pabloginti emocinį ir seksualinį funkcionavimą, taip pat ir pasitenkinimą santykiais. Nuolatinis nerimavimas gali susilpninti artumo vienas kitam jausmą. Nuolatinės abejonės partnerio fizinėmis ir asmenybinėmis savybėmis gali sukelti didžiulę kaltę ir neigiamą požiūrį į save. Pastovus partnerio patrauklumo kitiems vertinimas (pavyzdžiui, reikalavimas, kad parodytų visus tos dienos tekstinius susirašinėjimus) gali formuoti didžiulę įtampą santykiuose, nes verčia partnerį jausti, kad juo nepasitiki ir jo negerbia.       

Normalu, kad dauguma OKS iškankintų žmonių svajoja apie visišką obsesijų ar emocinių išgyvenimų neturėjimą. Tai neįmanoma. Mes negalime pašalinti visų emocijų ar ankstesnės minties ar vaizdo. Taip pat gali būti, kad žmogus sutelkia dėmesį į likusias arba blogiausias OKS patirties dalis, kurios vis dar yra, ir nekreipia dėmesio ir neįvertina to, kiek jam pavyko įveikiant OKS. Dar vienas pavojus – visas įkyrias mintis priskiria OKS, todėl labai svarbu išmokti atskirti, ar viena kita pasikartojanti mintis yra obsesija ar tiesiog nemaloni mintis:

  • Obsesijos yra nepageidaujami įkyrumai, paprastai susiję su dirgikliais ar mintimis šiuo metu. Obsesijos turi daugiau vaizdinių ir paprastai yra susijusios su baimės ar pasibjaurėjimo jausmais.
  • Nerimas yra labiau į ateitį orientuotos mintys, paprastai apimančios daugelį gyvenimo sričių, vaizdiniai mažiau būdingi.
  • Minčių pergalvojimai (ruminavimas) paprastai yra orientuoti į praeitį, į įvykius, kurie iš tikrųjų įvyko. Yra mažiau vizualūs ir paprastai susiję su depresija.

Svarbu mokytis toleruoti nežinomybę nežinant visų atsakymų ir nereikalaujat garantijos. Negalima priversti minties išnykti visam laikui, bet galima išmokti nereaguoti į ją. Nerimas yra tikras, o ne obsesijos. Nerimas ir mintis apie nerimą įkalina ir paralyžiuoja, o ne obsesijos. Todėl svarbu mokytis įgūdžių ir žinių, kaip valdyti nerimą ir susidurti su obsesijomis, kai jos kyla.

_______________

Naudota literatūra:

  • Sexual Obsessions in Obsessive-Compulsive Disorder: A Step-by-Step, Definitive Guide to Understanding, Diagnosis, and Treatment, 2019. Monnica T. Williams, Chad T. Wetterneck
  • PURE OCD: The Invisible Side of Obsessive-Compulsive Disorder, 2017. Chrissie Hodges

Psichologė Rasa